Rytietiškas, pirmiausia daoistinis, požiūris į kaitą yra kitoks – kaita matoma kiekviename momente. Kamuoliukai niekada nėra ramybės būsenoje, todėl neprasminga ieškoti paaiškinimų praeityje, kai norime suprasti dabartį. Reikia žiūrėti į ateitį. Tai nereiškia, kad iš praeities neturėtume mokytis. Veikiau, kad iš praeities įgytos pamokos neturi itin didelės vertės, kai reikia numatytį tolesnę įvykių raidą. Daoistų nuomone, daug naudingiau mokytis atpažinti gyvenimo modelius ir jų ieškoti dabartyje.

Dauguma esame prisirišę prie statiškų momentų. Po pergalių ar pralaimėjimų pasijuntame tarsi užbaigę tam tikrą kaitos periodą ir galintys įvertinti pažangą. Wu Chang sakydavo nėra nieko pastovaus. Taigi joks praradimas nėra amžinas, beje kaip ir jokia pergalė.

Šią filosofiją įvaldę žmonės rengiasi būsimam žaidimui, kai konkurentai visą dėmesį dar būna suteikę į dabartinį. Jų strategijos pasižymi kūrybingumu ir orginalumu.