Nuo žadintuvo skambėjimo kelis kartus ir skubaus ruošimosi bėgti į darbą, kad tik nepavėluotume?

O galbūt atsikeliate anksčiau, paskaitote knygą, peržvelgiate dienos darbus, surašytus ant popieriaus. Jie aiškiai išdėstyti ir kiekvienas turintys savo prioritetą. Galbūt net spėjate prasimankštinti ir ramiai išgerti arbatos?

Kaip prabėga Jūsų pirmoji valandą darbe?

Pašto tinrinimas, plepėjimas su kolegomis ir kavos gėrimas?
Ar paverčiate pirmąją valandą - power hour? 

• Smarkiai pasistumėjote į priekį atlikdami svarbiausias užduotis
• Puikiai jaučiatės, nes nuveikėte daug, jau pirmąją valandą
• Įgaunate pagreitį, kurį išnaudojate ir tolimesnėms užduotims

Ir to pasekoje įveikiate tas , prie kurių priešingu atveju net nebūtumėte spėję prisėsti

Taigi kaip Jūs pradedate savo dieną?

Turbūt nieko naujo neišgirdote ir arba Jūs jau sėkmingai išnaudojate savo pirmąsias pamatines dienos valandas arba Jūs vis apie tai, galvojate, bet niekaip neišeina atsikelti anksčiau. Galbūt net ne vieną kartą sakėte sau, jog ir Jūsų rytas bus būtent toks, bet kiekvieną kartą suskambus žadintuvui, Jūs apsiverčiate ant kito šono ir galvojate:
- Na dar penkias minutes.

Kaip prisiversti tai daryti?

Kitą kartą, kai ryte norėsis nusnūsti dar penkias minutes, tiesiog reikia griūti iš lovos, nusišypsokiti ir pagalvoti, kodėl nepradėjus to, apie ką visą laiką vis svajojam. Susimąstyk, kokį poveikį tai galėtų padaryti.

Taigi dar viena diena, kai atsikėlę keiksime save, jog vėl nesugebėjome atsikelti kiek anksčiau ar geriau, kiek anksčiau nueiti miegoti vakare ir pradėti naują nuostabią dieną.

Po velnių pradėkime nuo vieno vienintelio ryto, jog kartą padaryti nesunku. Jei bus taip sunku išsimiegosim vakare. O jei vis dėl to mums pavyks ir pasijusime kitaip, nei anksčiau galėsime pabandyti šį triuką dar kartą.

Aš pasiruošęs iššūkiui, o Jūs? Pradedam rytoj anksti ryte.

Visi žmonės mirtingi, nei vienas negyvens amžinai. Išbūsime planetoje tik tam tikrą laiko tarpsnį, bet apie šį laikinumą susimąstome per retai. Reikėtų vienam kitą pasivedėti į šalį pasakyti:
- Tau liko tik tiek ir tiek gyventi. Išnaudok kiekvieną dieną, pradėdamas nuo šios akimirkos, ir gyvenk taip, kaip nonrėtum gyventi.

Retkarčiais gyvenimo kelyje gali užklupti audra. Kad ir kaip bebūtų sunku nereikia nuleisti rankų, reikia veržtis pirmyn. Nepasiduokite  net akimirksniui. Jei nuleisite inkarą audra suplėšys į skutelius. Priekyje kitame krante yra nuostabi vaivorykštė, žvelgiant į ją lengviau eiti pirmyn ir išsigelbėti.

Daugumos ligų priežastis yra stresas. Daugumos mūsų problemų gyvena mūsų galvoje, bet ne išorėje. Ar nėra būdo išmesti visas blogybes iš savo galvos ir džiaugtis emocine laisve?

EFT (emotional freedom technic) treneriai tiki/žino, jog taip vadinami tapping pratimai gali atstatyti energijos pusiausiviras ir leisti pasijausti visiškai laisviems nuo blogosios energijos ir iš jos kylančių bėdų. Senovės kiniečiai atrado žmogaus meridianus ir naudodavo akupunktūra gydant žmones.

EFT treneriai pažengė kiek toliau ir moko mus technikos, leidžiančios išgydyti pačius save, atsikratyti nuo streso ir baimių varžančių mus.

Dažnai tai atrodo, kaip reklaminis triukas, bet pamačius, kaip jie dirba su epileptikais negali nesutikti, kad mumyse slypi neįsivaizduojama galia.

Vakariečiai galvoja, jog laikas yra linijinis. Jog gyvenimas tarsi pulo kamuoliukai stovi savo vietose ir sąveikauja, tik tada, kai vienas išjudina kitą. Manoma, jog pokytis prasideda nuo priežasties ir baigiasi rezultatu. Kitaip sakant, priežastis praeityje sukelia pokytį dabartyje.

Rytietiškas, pirmiausia daoistinis, požiūris į kaitą yra kitoks - kaita matoma kiekviename momente. Kamuoliukai niekada nėra ramybės būsenoje, todėl neprasminga ieškoti paaiškinimų praeityje, kai norime suprasti dabartį. Reikia žiūrėti į ateitį. Tai nereiškia, kad iš praeities neturėtume mokytis. Veikiau, kad iš praeities įgytos pamokos neturi itin didelės vertės, kai reikia numatytį tolesnę įvykių raidą. Daoistų nuomone, daug naudingiau mokytis atpažinti gyvenimo modelius ir jų ieškoti dabartyje.

Dauguma esame prisirišę prie statiškų momentų. Po pergalių ar pralaimėjimų pasijuntame tarsi užbaigę tam tikrą kaitos periodą ir galintys įvertinti pažangą. Wu Chang sakydavo nėra nieko pastovaus. Taigi joks praradimas nėra amžinas, beje kaip ir jokia pergalė.

Šią filosofiją įvaldę žmonės rengiasi būsimam žaidimui, kai konkurentai visą dėmesį dar būna suteikę į dabartinį. Jų strategijos pasižymi kūrybingumu ir orginalumu.

Ted.com konferencija - nepaprastas renginys, kuriame susirenka įspūdingos asmenybės įnešusios naujų vėjų į mūsų gyvenimus. Milžininška atranka, bet tarp jų atsirado paprastas afrikietis William Kamkwamba. Kuo jis nusipelnė? Jis pastatė viejo malūna savo kaimelyje, Malawia.

Turbūt paprasčiausias išradimas šioje konferencijoje, bet jo nuoširdumas ir sąlygos, kokiomis jis tai sukūrė tikrai vertos pagarbos.

Vėjo malūnai