Ką sako mūsų akys?

Kaip manai, kodėl kilo posakis. Akys – tai sielos veidrodis?

Kai žmogus įsivaizduoja ar atkuria prote tam tikrą informaciją, jo akys juda, net jei šie judesiai nėra laibai pastebimi.

Iš akių judesių galima suprasti, kaip žmogus vaizduojasi išorinį pasaulį. Išorinio pasaulio įvaizdis jo prote – tai asmeninis tikrovės žemėlapis.

Kai mes bandome galvoje kurti ar atsiminti vaizdus, garsus ar pojūčius, mūsų akys juda tam tikra kryptimi.

Kiek tame yra tiesos, gali pabandyti išsiaiškinti pats.

Prisimink savo laimingiausią akimirką. Kaip atrodė tada aplinka? Koks buvo metų laikas? Kokius garsus girdėjai? Kokius pojūčius jutai?

Jei tavo akys keliavo iš kairės viršaus į apačią, tada ši teorija pasiteisina.

Kur galima panaudoti šias žinias, tai tavo fantazijos reikalas.

Užmegzkite su kuo nors pokalbį ir stebėkite žmogaus vyzdžių judėjimą. Užduokite klausimus, į kuriuos atsakydamas jis bandys prisiminti vaizdus, garsus ar pojūčius. Kur link krypsta pašnekovo vyzdžiai jam girdint tą ar kitą klausimą.

Į šiuos dėsningumus galima pažvelgti ir iš kitos pusės. Jei nesiseka prisiminti kokio nors dalyko, gali būti, kad Jūs nenukreipiate akių į padėtį, kurioje Jums reikalinga informacija taptų prieinama.

Kai kitą kartą žmona tavęs klaus , kaip sekėsi žvejyba, o tu būsi praleidęs savaitgalį su draugais prie alaus, nebandyk žiūrėti  pakėlęs galvą į kairę

PS: pusės gali susikeisti vietomis, jei esate kairiarankis.

Įrašui įkvėpė Athony Robbins – Neribota galia.